Pagrindinis ugdymas

 PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Pagrindinio ugdymo programos aprašu, tvirtinamu švietimo ir mokslo ministro.

2. Mokykla nustato ir skiria adaptacinį laikotarpį pradedantiesiems mokytis pagalpagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis ir naujai atvykusiems mokiniams. Siekiant mokiniams padėti sėkmingai adaptuotis, rekomenduojama į šią veiklą įtraukti klasės vadovus,mokinius savanorius, mokyklos švietimo pagalbos specialistus. Dalį ugdymo proceso siūloma organizuoti ne pamokų forma. Per adaptacinį laikotarpį rekomenduojama mokinių pažangos ir pasiekimų pažymiais nevertinti.

3. Socialinė veikla pagrindiniame ugdyme yra privaloma ugdymo proceso dalis. Jai skiriama per mokslo metus ne mažiau kaip 5 pamokų (valandų) trukmės veikla, kuri gali būti vykdoma ugdymo proceso, skirto kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei veiklai, metu. Socialinė veikla siejama su pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės tradicijomis, savanorystės veikla, vykdomais projektais, kultūrinėmis ir socializacijos programomis. Mokinys gali pasirinkti ir savarankiškai atlikti socialinę veiklą.

4. Mokiniui gali būti sudaromos sąlygos pasirinkti dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus, vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14-19 metų mokiniams modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m.kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-715 (Žin., 2008, Nr. 35-1260).

UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

1. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą rekomenduojama rinktis dvejiems metams (5-6, 7-8, 9-10 klasėms). 

2. Lietuvių kalba.

2.1. Mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaromos sąlygos išlyginti mokymosi spragas (skiriamos konsultacijos ir kt.);

3. Užsienio kalbos.

3.1. Ankstyvosios užsienio kalbos toliau mokomasi kaip pirmosios užsienio kalbos 5 klasėje.

3. 2. Pirmosios užsienio kalbos bendroji programa 5-6 klasėse orientuota į A2, o 7-10 klasėse - į B1 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.

3.3. 10 klasėje organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas naudojantis centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą „KELTAS“).

3.4. Antrosios užsienio kalbos mokyti privaloma nuo 6 klasės.  Tėvai (globėjai) mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (rūpintojų) sutikimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą: anglų, rusų ar vokiečių kalbas. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu antrosios užsienio kalbos pradedama mokyti nuo 5 klasės, skiriant 1 val. per savaitę.

3.5. Antrosios užsienio kalbos bendroji programa 5-6 klasėse orientuota į A1, o 7-10 klasėse - į A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis.

3.6. Užsienio kalbas keisti iki vidurinio ugdymo programos pradžios galima tik tuo atveju, jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu lankoma mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti jo pradėtos kalbos mokymosi. Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus.

4. Matematika. Organizuojant matematikos mokymąsi rekomenduojama:

4.1. vadovautis nacionalinių ir tarptautinių 2011m.TIMSS (angl. Trends in International Mathematics and Science Study) mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais ir rekomendacijomis;

4.2. naudoti informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias priemones.

5. Informacinės technologijos.

5.1. 5-8 klasėse skiriama po 1 val.  

5.2. 9-10 klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Mokykla siūlo rinktis ne mažiau kaip du modulius. Modulį renkasi mokinys.

6. Socialiniai mokslai

6.1. Mokymas per socialinių mokslų pamokas grindžiamas tiriamojo pobūdžio metodais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas.

6.2. Siekiant gerinti gimtojo krašto (rajono savivaldybės, gyvenvietės ir kt.) ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas galimybes istorijos ir geografijos mokymą rekomenduojama organizuoti netradicinėse aplinkose (pavyzdžiui, saugomų teritorijų lankytojų centruose, muziejuose).

6.3. Laisvės kovų istorija integruojama istorijos, pilietiškumo pagrindų ir lietuvių k. pamokas.

6.4. Pilietiškumo pagrindai 9 klasėje integruojami į istoriją ir pilietiškumo akcijas.  

7. Gamtos mokslai. Organizuojant gamtos mokslų dalykų mokymą rekomenduojama:

7.1.vadovautis nacionalinių ir tarptautinių tyrimų TIMSS ir PISA (angl. Programme for International Student Assessment) mokinių pasiekimų rezultatais beirekomendacijomis;

7.2. mokymąsi per gamtos mokslų pamokas grįsti tiriamojo pobūdžio metodais, dialogais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas;

8. Menai.

8.1. Meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės, muzikos dalykai, kuriems skiriama po 1 savaitinę valandą. Šių dalykų programoms artimos veiklos siejamos su neformaliojo švietimo būreliais mokykloje.

9. Technologijos.

9.1. Mokiniai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5-8 klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi proporcingai paskirstant laiką tarp: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų.

9.2. Mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Ši veikla mokykloje  yra aptarta ir suplanuota integruotą technologijų kursą dėstančių mokytojų ilgalaikiuose planuose ir suderinta su ugdymo karjerai koordinatorės bendrąja programa (ekskursijos į verslo įmones, į profesinio rengimo centrą). Vyksta susitikimai su įvairių profesijų atstovais, vykdomos integruotos pamokos ir panašiai.). 

10. Kūno kultūra. 

10.1. Kūno kultūrai skiriamos 2 valandas per savaitę ir sudaromos sąlygas visiems mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (pavyzdžiui: plaukimo, šokio, kvadrato ir pan.) per neformaliojo švietimo veiklą mokykloje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje. Mokykla tvarko mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą.

10.2. Kūno kultūros pamokose klasės nedalijamos į atskiras mergaičių ir berniukų grupes.

10.3. Organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose atsižvelgiama į Higienos normos reikalavimus.

10.4. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaromos fizinio aktyvumo rinkimosi galimybės. Mokiniai gali rinktis vieną iš siūlomų fizinio aktyvumo formų:

10.4.1. mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą;

10.4.2.  tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje.

10.5. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.

10.6. Mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pvz.: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.).

11. Žmogaus sauga. Žmogaus saugos ugdymas organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr. 89-4668).

12. Sveikatos ugdymas. Mokykla, organizuodama sveikatos ugdymą, vadovaujasi Sveikatos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 (Žin., 2012, Nr. 105-5347).

13. Ugdymas karjerai. Mokykla, organizuodama ugdymą karjerai, vadovaujasi Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314 (Žin., 2012, Nr. 82-4284).

14. Prevencinių programų įgyvendinimas. “Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa”, “Sveikatos ir gyvenimo įgūdžių” programa integruojamos į mokomuosius dalykus, į klasės vadovo veiklą, kultūrinę pažintinę veiklą ir neformalųjį ugdymą.

15. Dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per savaitę:

Pastabos: *pamokos skiriamos mokymui diferencijuoti ir individualizuoti, integruotiems dalykams dėstyti; **dalinis dalykų jungimas 5-6 kl.

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

1. Rengiant šį ugdymo plano skyrių, vadovaujamasi mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu  Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795, ir mūsų mokyklos šių mokinių ugdymo organizavimo tvarkos aprašu. Atsižvelgiama į mokinių specialiuosius ugdymo(si) poreikius, mokinių ir jų tėvų (globėjų) pageidavimus, pedagoginės psichologinės tarnybos išvadas ir rekomendacijas.

2. Mokykloje yra sudaryta Vaiko gerovės komisija, kuri koordinuoja specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams specialiojo ugdymo ir švietimo pagalbos skyrimą, Bendrosios programos pritaikymą, Pagal mokinio poreikius planuoja specialiąsias pratybas ir logopedinius užsiėmimus, vykdo specialiųjų vadovėlių užsakymą, inicijuoja dalykų mokytojų kvalifikacijos tobulinimą darbui su specialiųjų poreikių mokiniais.

3. 2013-2014 mokslo  metais 5 specialiųjų poreikių mokiniai bus mokomi integruotai bendrojo ugdymo klasėse.

4. Specialiųjų poreikių mokiniams dalykų Bendroji programa pritaikoma pagal pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas. Atsižvelgiama į nustatytą  specialiųjų poreikių pobūdį ir lygį (nedideli, vidutiniai). Mokytoją konsultuoja mokyklos švietimo pagalbos specialistai.

5 Dalyko mokytojas bendradarbiauja ir su mokinių tėvais dėl ugdymo programos pritaikymo ir pagalbos teikimo.

6. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama lietuvių kalbos ir matematikos pamokų metu, logopedinės pratybos vyksta po pamokų, suderintu su mokiniu laiku.

7. Per mokslo metus ne rečiau kaip kartą per pusmetį, mokyklos vaiko gerovės komisijai ar pedagoginei psichologinei tarnybai įvertinus ir rekomendavus, galima koreguoti specialiųjų pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų pamokų skaičių.

8. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams visi ugdymo programų keitimai, rekomenduoti specialistų, aptariami mokyklos vaiko gerovės komisijoje ir įforminami direktoriaus įsakymu.

9. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai nėra atleidžiami nuo užsienio (anglų) kalbos, technologijų ar muzikos mokymosi, nes mokykla neturi lėšų teikti papildomą mokytojo pagalbą ar užtikrinti mokinio saugumo laisvos pamokos metu.