Titulinis puslapis

Apie mokyklą                     

Veikla

Ugdymas

Materialinė bazė

Galerija

Archyvas

Puslapį aplankė 63836  lankytojai(-ų)

 

 

   

 

 

 

Kovo 26 – balandžio 3 d.  vokiečių kalbos ir technologijų mokytoja Vida Masteikienė lankėsi Tenerifėje, tarptautiniame seminare pagal Mokymosi visą gyvenimą programą „Be streso į pamoką“. Seminaras buvo finansuotas remiant Europos Komisijai.

Į „Oceano“ viešbučio, esančio šiaurinėje saulėtosios salos dalyje, Punto del Hidalgo žvejų miestelyje, konferencijų salę susirinko 31 dalyvis iš 9 Europos šalių: Vokietijos, Austrijos, Lenkijos, Latvijos, Bulgarijos, Graikijos, Liuksemburgo, Vengrijos ir Lietuvos. Visi dalyviai – švietimo darbuotojai, dirbantys mokyklose arba suaugusiųjų mokymo srityje.

Pirmieji užsiėmimai buvo skirti susipažinimui. Dalyviai prisistatė ir keliais sakiniais apibūdino savo šalį. Po to įvairių žaidimų forma buvo ieškoma, kokių panašumų ir bendrų bruožų turi skirtingų šalių žmonės.

Savo šalis visi dalyviai pristatė ir tarpkultūrinio vakaro metu. Čia buvo galima paragauti tai šaliai būdingų valgių ir gėrimų, išmokti pasisveikinti įvairiomis kalbomis. Lietuvos stalą papuošė pačių pagamintos tautinės vėliavėlės, lietuviškas skilandis, sūris „Džiugas“, namuose gaminti saldumynai, grybukai bei suvenyrai su Lietuvos auksu – gintaru.

Visi seminaro užsiėmimai vyko įvairių praktinių pratybų (angl. coaching) metodu. Darbo grupėse arba poromis metu dalyviai mokėsi atpažinti asmenybės tipą pagal 5 pagrindinius žmogaus pojūčius, taikyti kiekvienam tipui tinkamus mokymo(si) metodus, nugalėti stresą ir pašalinti mokymo(si) „blokadas“. Viena popietė buvo skirta savo šalies švietimo sistemos pristatymui. Mokymų dalyviai atsivežė įvairiausių lankstinukų apie savo mokyklas, patys piešė plakatus ir taip kitiems  pristatė savo šalies švietimo sistemą.Pavyzdžiui, Vokietijos švietimo sistemos skiriasi visose federacinėse žemėse.

Seminaro darbotvarkė buvo tikrai labai intensyvi, todėl susipažinimui su šia gražia Kanarų salyno „amžinojo pavasario“ sala buvo skirta nedaug laiko. Tik vieną popietę seminaro dalyviai turėjo laisvo laiko, todėl nusprendė aplankyti per viešbučio langus gerai matomą snieguotą Teidės ugnikalnį, kurio aukštis 3718 m virš jūros lygio. Tai aukščiausia Ispanijos Karalystės viršūnė ir trečias pagal dydį pasaulio ugnikalnis. Šis nepaprastai gražus gamtos kūrinys, kurio viršūnė vadinama „sniego kepure“, senovės jūreiviams buvo tarsi kelrodė žvaigždė. Autobusas vingiuotu keliu pamažu kilo į kalną, nuo kurio atsivėrė permainingi salos peizažai. Juodų uolų pakrantes, vešliai ilgaspyglėmis pušimis apaugusias kalvas, bananų plantacijas netruko pakeisti vulkano lavos „mėnulio peizažas“.

Savaitė intensyvaus darbo netruko prabėgti. Atėjo laikas atsisveikinti. Aptarimo metu seminaro dalyviai teigė, kad čia, gražiame gamtos prieglobstyje, kiekvienas ne tik pagerino savo profesines ir asmenines kompetencijas, bet ir patyrė neišdildomų įspūdžių. Šis seminaras – tai žinios ir patirtis, kvepiančios vasara ir atostogomis. Užsimezgusi pažintis ir draugystė tarp seminaro dalyvių ateityje bus palaikoma ir toliau, o įgyta patirtimi dalijamasi su kolegomis.

 

***

Vasario 18 dieną, spiginant tikram žiemos šalčiui, 63-oji abiturientų laida sukvietė gausų būrį svečių į svarbiausią jų šventę - šimtadienį. Dvyliktokai kvietė mokytojus, tėvelius bei 10-11 klasių mokinius pakeliauti laiko mašina „Atgal į ateitį“.

Šventės pradžioje mokiniai parodė meninę kompoziciją „Žodžiai laikrodyje“ taip atsidėkodami tiems, kurie jais rūpinosi, juos mokė, suprato, laukė, mylėjo, - tėveliams ir mokytojams. Vėliau abiturientus sveikino mokyklos direktorė Lilija Liutvinienė, pirmosios mokytojos Onutė Rakauskienė bei Silvija Sutkuvienė, klasės vadovė Neringa Motiejaitytė, tėvų vardu kalbėjo Reda Damijonaitienė, o taip pat linksmai ir šmaikščiai dvyliktokus pasveikino dešimtokai bei vienuoliktokai.

Antroje šventės dalyje išprotojęs jaunasis „Profesorius“ (Paulius Baranauskas) savo laiko mašina keliavo norėdamas pamatyti, ką pasieks šie dvyliktokai ateityje. „Profesoriui“ ne itin sekėsi keliauti laiku, tad jis nukeliavo ir į „Gūdžią praeitį“, kai dabartinių dvyliktokų tėveliai susipažino ir pamilo vienas kitą, ir aplankė dvyliktokus pradinėse klasėse,  kuomet didžiausias jų džiaugsmas buvo dainuoti dainą apie dramblį kartu su pirmąja mokytoja Silvija. Vėliau „Profesorius“ pamatė, kuo tapo mokytojai po 20 metų, kokių neregėtų nematytų aukštumų jie pasiekė, aptiko dvyliktokus dar žalioje jaunystėje besilinksminančius, o galiausiai „Profesorius“ suprato, kad šie mokiniai daug pasieks, nes jie atkakliai mokosi, tad nėra ko vargti ir skubėti pamatyti jų ateities.

Ir galiausiai šventė baigėsi vienuoliktokų krikštynomis, nes jau visai netrukus jie bus vyriausieji mokykloje, tad reikėjo pažiūrėti, ko jie verti. Teko būsimiems dvyliktokams ištverti automobilistų išbandymus, nes sutaisyti „Profesoriaus“ laiko mašiną gali tik neeilinis automobilistas.

Ilgai laukta šventė baigėsi dvyliktokų daina bei šventiniu tortu. Taip mokiniai padėkojo visiems, kurie buvo su jais visus tuos mokyklinius metus.

 

***

Įveikti problemas susivienijo penkios mokyklos

 

Lapkričio 24 dieną Kriūkų vidurinėje mokykloje vyko trečiasis BMT1 (Besimokančių mokyklų tinklai) projekto dalyvių susitikimas – seminaras „Pamoka kitaip: pirmieji žingsniai sėkmės link“. Į Kriūkų mokyklą atvykę komandų nariai aptarė jau nuveiktus darbus bei numatė tolimesnes veiklas.

Pirmuosius du kartus projekte dalyvaujančių mokyklų komandos susitiko Vilkaviškio rajono Gižų K.Baršausko pagrindinėje mokykloje, kuruojančioje šio projekto veiklą. Dar šių metų birželio mėn. bendradarbiavimo sutartį dalyvauti BMT1 projekto veiklose pasirašė penkios kaimyninių rajonų mokyklos: jau minėtosios Kriūkų vidurinė (Šakių r.) ir Gižų K. Baršausko pagrindinė (Vilkaviškio r.) bei Šakių „Aukuro“, Vilkaviškio rajono Keturvalakių bei Žaliosios V.Žemaičio pagrindinės mokyklos.

Tęsdamos projekto veiklų plane  numatytus darbus bendrai problemai („Pagalbos teikimas skirtingų poreikių mokinių motyvacijai skatinti“) spręsti, mokyklų komandos pristatė per pirmuosius tris mokslo metų mėnesius nuveiktus darbus. Kiekviena mokykla pagal savo turimą problemą, kurią nustatė dar praėjusių mokslo metų pabaigoje, vykdė įvairias veiklas: dalijosi pedagogine patirtimi, atliko įvairaus pobūdžio tyrimus, diskutavo, lankėsi seminaruose, bendradarbiavo su mokyklos bendruomene, vedė atviras pamokas, pateikė sėkmingų pamokų pavyzdžių ir kt. Mokytojai džiaugėsi, kad gana sėkmingai pavyko žengti pirmuosius projekto žingsnelius, susiplanuoti veiklą, iškelti tikslus bei uždavinius ir numatyti rezultatus, kurių tikimasi projektui pasibaigus.

Seminare Kriūkų vidurinės mokyklos direktorė Lilija Liutvinienė skaitė pranešimą „Šiuolaikinio mokymo ir mokymosi proceso organizavimo ypatumai“. Seminaro dalyviai taip pat diskutavo tema, kaip dirbti, kad pamoka būtų šiuolaikiška, patraukli, leidžianti atsiskleisti įvairių poreikių mokiniams, ugdanti jų gebėjimus bei didinanti mokymosi motyvaciją, kokie aktyvūs mokymo metodai gali padėti efektyviau dirbti, pažinti mokinius, leisti jiems atsiskleisti.

Susitikimo metu mokytojai kalbėjo ir apie problemas, dalinosi patirtimi, kaip šias pavyko išspręsti. Keletas kūrybinio pobūdžio užduočių leido geriau pažinti ir save, ir savo kolegas. Susitikimo metu Kriūkų vidurinės mokyklos BMT1 komanda pristatė savo mokyklą, supažindino su vykdoma veikla, mokyklos muziejumi, informaciniu centru, biblioteka.

Šis susitikimas – tai tik pirmasis žingsnis ilgame ir nelengvame  BMT1 projekto kelyje. Numatyti rezultatai įpareigoja siekti užsibrėžto tikslo, tad jau artimiausiu metu projekto dalyviai atliktus darbus aptars bei tolimesnius planuos Vilkaviškio rajono Žaliosios V.Žemaičio pagrindinėje mokykloje.

***

Vasariškai karštą gegužės 17 dieną prie Ilguvos dvaro buvo surengta pirmoji „Ilguvos gegužinė“, kurią organizavo Kriūkų vidurinės mokyklos muziejaus vedėja, mokytoja Danutė Valuckienė. Idėja surengti gegužinę kilo minint garsią dainininkę Beatričę Grincevičiūtę.

Ilguvos dvare gyvenusi Beatričė mėgo dainuoti, čia dažnai vykdavo įvairiausios gegužinės. Bent trumpam Kriūkų vidurinės mokyklos bendruomenė, pasitelkusi draugėn bendraminčius, prikėlė naujam gyvenimui Ilguvos dvarą. Sužaliavusi gamta, mėlynuojantis Nemunas, paukščių giesmės ir muzika pavergė ir praturtino kiekvieno sielą.

„Ilguvos gegužinę“ pradėjo Kriūkų vidurinės mokyklos 8-11 klasių kudirkaičiai, parengę meninę kompoziciją, atkartojančią dvaro gyvenimą. Vėliau muzika, dainomis ir eilėmis popietę tęsė Gerdžiūnų P. Dumčiaus ir Kriūkų vidurinės mokyklos mokiniai. Į klausimą „Kodėl Ilguvos vardas toks garsus ir skamba visoj Lietuvoj?“ bandė atsakyti kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas. Renginyje dalyvavo ir B. Grincevičiūtės memorialinio buto-muziejaus vyr. fondų saugotoja Laima Žukauskaitė, labdaros fondo „Beatričės namai“ pirmininkas Juozas Dzidolikas, Kriūkų seniūnė Onutė Rakauskienė bei kiti darbuotojai, Kriūkų vidurinės mokyklos administracija, mokytojai.

Dar rudenį mokytoja D. Valuckienė tapo B. Grincevičiūtės premijos laureate, o šioje dainininkei artimoje aplinkoje J. Dzidolikas ir L. Žukauskaitė įteikė laureatei skirtas regalijas.

Gegužinėje skambėjo ne viena esamų ir buvusių mokyklos mokinių daina. Šioje gegužinėje kaip kompozitorė debiutavo vienuoliktokė Jurgita Petkūnaitė, sukūrusi melodiją dainai „Ilguva - mano laimės žvaigždė“, kuri paliko didžiulį įspūdį J.Dzidolikui ir šis net pritarė merginoms akordeonu. Ši improvizacija tiesiog pakerėjo publiką.  Dainomis džiugino ir Emilija Damijonaitytė (11 kl.), Laura Zėringytė (9 kl.), buvusi mokinė Viktorija Masteikaitė. Gegužinę papuošė ir Meno mokyklos auklėtiniai: Miglė Patašiūtė (6 kl.), grojusi akordeonu, bei Ignas Jakštys (8 kl.). Danutės Valuckienės eiles skaitė Kriūkų vidurinės mokyklos direktorė Lilija Liutvinienė bei vienuoliktokė E. Damijonaitytė.

Gegužinės idėjos autorė ir organizatorė D. Valuckienė tikisi, kad ši naujai gimusi gegužinė taps gražia tradicija ir bet keletą kartų per metus, sužaliavus gamtai  Ilguvos dvaras ir vėl prabils muzikos kalba.

***

Kovo 9-13 dienomis Vokietijoje, Weyhausen‘o miestelyje, vyko paskutinis Comenius daugiašalės partnerystės projekto „Mano gyvenimas – tavo gyvenimas – mūsų gyvenimas: 4 Europos šalių jaunuolių panašumai ir skirtumai“ susitikimas. Europos komisijos finansuojamas projektas suteikė galimybių arčiau susipažinti keturių šalių jaunimui: Vokietijos, Bulgarijos, Lenkijos ir Lietuvos.

Į paskutinį projekto susitikimą iš Kriūkų vidurinės mokyklos vyko trys mokinės - Gintė Butauskaitė, Brigita Liutkutė bei Emilija Damijonaitytė – ir keturios mokytojos  - projekto koordinatorė Vida Masteikienė, mokyklos direktorė Lilija Liutvinienė bei mokytojos Violeta Šuopienė ir Neringa Motiejaitytė.

Į Braunschweig‘o miestą atvykome vėlų kovo 9 dienos vakarą, mus pasitiko kiti projekto partneriai, mokinės apsigyveno šeimose. Jau ankstyvą kitą dienos rytą visi projekto  dalyviai lankėsi Weyhausen‘o realinėje mokykloje. Mokiniai stebėjo pamokas, bendravo su draugais, mokytojai susipažino su mokykla, mokymo sistema. Vėliau moksleiviai pakvietė į popietę, kurioje apibendrino 15 mėnesių vykusį projektą, pristatė mokyklą, savo regioną, parodė nuotraukas iš kelionių pas kitus projekto partnerius. Svečius linksmino mokyklos muzikinė grupė, savo meistriškumą rodė karatė būrelio auklėtiniai.

Oficialiai projektą užbaigė Weyhausen‘o mokyklos mokytojas, projekto koordinatorius Michaelis Lüer. Šiame susitikime pirmą kartą susitiko ir visų keturių projekte dalyvavusių mokyklų vadovai. Jie visi dėkojo už galimybę dalyvauti šioje veikloje, pažinti kitas kultūras, šalis, susipažinti su kitų šalių kolegomis, vaikams susirasti draugų, tobulinti užsienio kalbos žinias ir tiesiog gerai ir naudingai praleistą laiką. Kriūkų vidurinės mokyklos vadovė ir projekto koordinatorė vokiečiams atsiminimui padovanojo paveikslą – karpinį, o visoms partnerėms -  kepurėles su Lietuvos simbolika.

Pasibaigus projekto uždarymui visi svečiai buvo pakviesti pietų, kuriuos gamino vokiečių mokiniai pagal kiekvienos užsienio šalies kokį nors nacionalinį receptą. Jie netgi pabandė iškepti tikrą lietuvišką „kugelį“. Būtent galutinis šio projekto produktas ir bus visų keturių šalių nacionalinių patiekalų receptų knyga.

Po sočių pietų visi vyko į netoliese esantį Volfsburg‘o miestą, kuriame įsikūrusi bene didžiausia Vokietijoje „Volkswagen“ automobilių gamykla, per parą pagaminanti apie pusketvirto tūkstančio automobilių. Maži traukinukai vežiojo po didžiulę gamyklą, kurioje dirba apie 80 tūskt. aplinkinio regiono žmonių. Pamatėme, kaip gimsta automobilis -  nuo skardos lakšto iki blizgančio „mašiniuko“, pasirengusio riedėti į įvairiausius pasaulio kraštus. Volfsburg‘e įkurta ne tik automobilių gamykla, bet visas automobilių miestas (Autostadt), kuriame pramogų atranda nuo mažiausio iki didžiausio lankytojo. Pamatėme įspūdingą svajonių automobilį, Lamborghini paviljoną, aplankėme senovinių automobilių ir motociklų muziejų.

Tuo metu, kai Lietuva šventė Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį, mes lankėmės Marianborn‘o pasienio kontrolės punkte, kuris šiuo metu veikia kaip muziejus, tačiau iki 1989 metų čia ėjo siena tarp Rytų ir Vakarų Vokietijos. Gidė išsamiai išdėstė to meto istorinius įvykius, ekonominę ir politinę situaciją tarp Rytų ir Vakarų Europos. Daugelis to meto įvykių tiesiogiai palietė ir Lietuvą, ir Lenkiją, tad tai buvo puiki istorijos pamoka.

Priešpaskutinę vizito dieną projekto dalyviai susipažino su Braunschweig‘o miestu, jo įspūdingu senamiesčiu. Aplankėme miesto šv. Blasijaus katedrą, kurioje palaidotas katedros statytojas Henrichas Liūtaširdis ir jo žmona Matilda bei kitos garsios vokiečių, prūsų istorinės asmenybės. Joje taip pat saugomi įžymūs meno kūriniai. Aplankėme senąją turgaus aikštę, apsuptą pirklių namų, miesto Rotušę, gidas papasakojo apie senąjį Braunschweig‘ą, pasivaikščiojome po jaukias senamiesčio gatveles, įsiamžinome prie miesto simbolio – liūto. Ši bronzinė liūto skulptūra, pastatyta dar 1166 metais, buvo pirmasis paminklas po atviru dangumi Šiaurės Europoje.

Kiek pailsėję po ekskursijų, apsirūpinę lauktuvėmis, vakare visi susirinko į paskutinį atsisveikinimo vakarą. Čia netrūko linksmybių ir šokių, prisiminimų apie patirtus nuotykius ir, be abejo, atsisveikinimo ašarų. Juk šis susitikimas jau paskutinis. Tačiau ir mokiniai, ir mokytojai tiki, kad ateityje atsiras galimybių ir progų dar susitikit ir aplankyti vieniems kitus. Galbūt į vieną būrį visus suves naujas projektas.

 

***

                                                                  Iš gimtinės ir motinos veido,

                                                                                                        Tarsi knygos, gerumą skaitau,

                                                                                                        Į juos saulės šviesa nusileido,

                                                                                                        Meilės žiburiu šviečia ir tau.

                                                                                                                                     (D. Valuckienė)

Lapkričio 14 dienos popietę Kriūkų vidurinėje mokykloje vyko mokytojos Danutės Valuckienės kūrybos vakaras.

Į jaukią muzikinę – poetinę vakaronę susirinko nemažas būrys poetės artimųjų, draugų bei pažįstamų. Sveikinusieji D. Valuckienę džiaugėsi, kad jų miestelyje yra toks šviesus žmogus, kuris savo eilėmis ir sušildo, ir pralinksmina, ir paguodžia, ir atjaučia kiekvieno žmogaus sielą. Prieš keturis dešimtmečius į Kriūkų kraštą atvykusi vokiečių kalbos mokytoja čia giliai įleido savo šaknis, sukūrė šeimą, susilaukė dviejų vaikų, dabar džiaugiasi būriu vaikaičių.

Apie poetės gyvenimo bei kūrybos kelią kalbėjo lietuvių kalbos mokytoja Violeta Šuopienė. Mokytoja priminė D. Valuckienės svarbiausius gyvenimo faktus, kūrybos gaires. Pasak pačios poetės, ji dar nesijaučia tikra poete ir mano, kad jos “barščiai geresni už eiles“. Tačiau ne vienas mokyklos, miestelio ar net rajono renginys buvo papuoštas D. Valuckienės eilėmis, ne vienas kūrinys virto daina. Melodijas jiems yra sukūrę muzikos mokytojai Rita Čebanauskienė ir Romas Virbyla, buvusi mokinė Viktorija Masteikaitė.

Šiemet D. Valuckienė tapo Beatričės Grincevičiūtės premijos laureate.

Pati kūrėja kiek apgailestauja, kad dauguma jos eilių yra „proginės“, o tų „tikrųjų“, „skirtų dūšiai“ eilėraščių kur kas mažiau. Tačiau ne vienas, skaitantis mokytojos eiles, atranda dalelę, skirtą būtent jo širdžiai.

Eiles skaitė direktorė Lilija Liutvinienė, bibliotekininkė Vilija Venienė, mokytojas Alvydas Grinkevičius. Pastarasis net sukūrė romansą, skirtą mokytojai. Savo kūrybą skaitė ir pati vakaro „kaltininkė“.

Dainomis  bei eilėmis vakaro svečius džiugino ir mokyklos skaitovai bei dainininkai. Muzikinę dalį papuošė muzikos mokytojos R. Čebanauskienės mokinės, pačios poetės parengti skaitovai.

Šį vakarą iniciavo ir dalį organizacinių darbų ant savo pečių nešė Kriūkų moterų klubas, vadovaujamas Margaritos Jakštienės.

Sveikinti atvykę poetės draugai pusiau juokais, pusiau rimtai skatino poetę kitą kartą juo sukviesti tuomet, kai ji laikys rankose savo pirmąją poezijos knygą, kad jos eilėraščiai, surašyti ant popieriaus, nebūtų blaškomi kaip rudens lapai...

***

Spalio 21-25 dienomis Kriūkų vidurinėje mokykloje vyko dar vienas tęstinio Socrates Comenius daugiašalės partnerystės projekto „Tavo gyvenimas – mano gyvenimas – mūsų gyvenimas“ renginys. Tomis dienomis Kriūkų vidurinėje mokykloje viešėjo svečiai iš Lenkijos, Vokietijos ir Bulgarijos. Svečiai, daugiausia moksleiviai, dalyvavo vietinės mokyklos pamokose, mokėsi vietinių amatų, aplankė kitus Lietuvos miestus.

Į ketvirtąjį Socrates Comenius daugiašalės partnerystės projekto „Tavo gyvenimas – mano gyvenimas – mūsų gyvenimas“ susitikimą Kriūkuose spalio 21-25 dienomis atvyko 12 mokinių iš trijų Europos šalių mokinių. Jie apsigyveno Kriūkų vidurinės mokyklos mokinių šeimose. Vaikus atlydėjo 11 pedagogų.

Viena iš pirm svečių viešnagės Lietuvoje dienų praėjo Kriūkų vidurinėje mokykloje. Vietos moksleiviai kartu su svečiais dalyvavo pamokose, supažindino juos su draugais, mokytojais, aprodė mokyklą. Svečius sutiko mokyklos direktorė Lilija Liutvinienė, mokyklos ir Kriūkų krašto istoriją pristatė mokyklos muziejaus vedėja Danutė Valuckienė. Mokytojai domėjosi informacinių technologijų galimybėmis, materialine mokyklos baze, ugdymo procesu. Svečiai liko sužavėti jaukia ir šviesia mokykla.

Vėliau mokyklos bendruomenė pristatė ne tik savo mokyklą, bet ir Lietuvą, nes daugelis  projekto dalyvių mūsų šalyje viešėjo pirmą kartą. Mokyklos saviveiklininkai surengė trumpą meninę programą, kurioje pasirodė ir mokyklos dainininkai, ir merginų tautinių šokių kolektyvas. Dalyvius pasveikino ir projekto koordinatorė Vida Masteikienė, pasidžiaugusi sėkminga projekto veikla.

Tos pačios dienos popietę lenkai, vokiečiai, bulgarai ir juos priėmę kriūkiečiai, susiskirstę į keturias grupes, susipažino su įvairiais vietiniais amatais. Meno ir amatų paslaptis jiems atskleidė tautodailininkai Solveiga Šiškauskienė ir Andrius Bieliukas bei Kriūkų vidurinės mokyklos mokytojos Džiuljeta Pečiūnaitytė ir Jolita Rudzevičiūtė. A. Bieliukas leido svečiams prisiliesti prie medžio ir suprasti, kaip nelengva jį prakalbinti, kaip sunku išskobti norimą raštą verpstėje. S. Šiškauskienė padėjo dalyviams išgauti įvairias formas iš popieriaus. Dailės mokytoja Dž. Pečiūnaitytė kartu su dalyviais gamino gėlytes iš odos, o drauge su mokytoja J. Rudzevičiūte svečiai ir šeimininkai gilinosi į dekupažo paslaptis.

Kai darbas grupėse jau buvo baigtas, visi galėjo pasigrožėti vieni kitų gaminiais, o visus dirbinius svečiai pasiliko sau kaip atsiminimą apie viešnagę Kriūkuose. Pabaigę dienos darbus ir kupini įspūdžių, užsienio šalių mokytojai buvo pavaišinti pačiu tikriausiu „kugeliu“ su mėsa ir kitais lietuviškais patiekalais.

Viešnagei įpusėjus, penktadienį, visi projekto dalyviai vyko į sostinę – Vilnių. Čia aplankė Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ansamblį, Gedimino pilį, Vilniaus arkikatedrą, Aušros vartus, pasivaikščiojo po senamiestį, popiet pažvelgė į Vilnių iš televizijos bokšto. Nors diena ir nebuvo itin giedra, tačiau nuostabūs sostinės vaizdai, Neries vingiai paliko svečiams gerą įspūdį. Išvargę po kelionės, jau grįždami į namus, visi sugužėjo į šalia automagistralės esantį „Bajorkiemį“, kur tikri lietuviški šaltibarščiai, gira ir, žinoma, cepelinai vėl sugrąžino jėgas.

Šeštadienis, priešpaskutinė viešnagės diena, buvo skirta šeimoms. Mokiniai su juos priėmusiomis šeimomis vyko pramogauti į įvairiausius Lietuvos kampelius, o mokytojai turėjo galimybę aplankyti laikinąją sostinę – Kauną. Susipažinę su senamiesčiu, Kauno pilimi, Kauno arkikatedra bazilika, svečiai patraukė link Vytauto Didžiojo karo muziejaus. Aplankę jį ir pasivaikščioję po Laivės alėją, laiką leido prekybos centre „Akropolis“.

Ankstyvą sekmadienio rytą atėjo metas atsisveikinti su Lietuva, tačiau šis susitikimas dar ne paskutinis. 2010 metų kovą planuojamas paskutinis projekto susitikimas Vokietijoje. Tačiau projekto dalyviai tikisi, kad naujai užsimezgusi pažintis nenutrūks net ir pasibaigus projektui „Tavo gyvenimas – mano gyvenimas – mūsų gyvenimas“.

***

Rugsėjo pabaigoje, 26-30 dienomis,  Kriūkų vidurinės mokyklos mokiniai bei mokytojos viešėjo Lenkijoje. Į Gožovo miestą, esantį netoli Vokietijos sienos, aštuonių žmonių delegacija vyko pagal Socrates Comenius daugiašalės partnerystės projektą „Tavo gyvenimas – mano gyvenimas – mūsų gyvenimas“.

Tai jau ne pirmas projektų partnerių susitikimas. Projekto vadovė mokytoja Vida Masteikienė bei mokyklos direktorė Lilija Liutvinienė dalyvavo projekto atidaryme Vokietijoje. Balandį kriūkiečiai vyko į visų keturių šalių susitikimą Bulgarijoje.

Į Gožovo miestą kriūkiškiai pajudėjo ankstų šeštadienio rytą. Po 14 valandų trukusios kelionės aštuntokai Milda Jurgutytė ir Ignas Jakštys, devintokė Laura Zėringytė bei vienuoliktokė Justina Bieliukaitė buvo svetingai priimti lenkų šeimose. Sekmadienis buvo skirtas pabūti su šeima. Vieni jų vyko į netoliese esantį Safarį, kuriame mokiniai turėjo galimybę išvysti laukinius gyvūnus, kiti žvalgėsi po Gožovo miestą.

Pirmadienį lenkų mokiniai lietuvaičius vedėsi į gimnaziją, kurioje mokosi. Moksleiviai sėdėjo pamokose, susipažino su partnerių draugais, mokykla. Lenkai pristatė projekte dalyvaujančių šalių parodą, susitikimų nuotraukas, įvairius stendus. Be abejo, paminėjo ir savo miesto bei šalies istoriją. Popiet visi susitikimo dalyviai aplankė miesto katedrą, užkopė į bokštą, iš kurio atsivėrė nuostabi Gožovo miesto ir jų apylinkių panorama. Vakare visi linksmai laiką leido „Sloviankos“ vandens pramogų parke.

Paskutinė vizito diena buvo skirta pažintinei ekskursijai po miestą ir jo apylinkes. Nors oras ir nelepino, tačiau tai nesukliudė pasivažinėti po istorines vietas. Pirmiausiai visi aplankė miesto centre esantį istorinį muziejų, kuris įkurtas sename sandėlyje („Špykėrėje“). Gimnazijos direktorius istorikas parengė siurprizą lietuvių delegacijai. Teko garbė aplankyti garsių lietuvių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno žūties vietą Pščelnike. Vėliau ekskursijos dalyviai nuvyko į Santoko miestelį, kuriame sukaupta medžiaga apie pirmykštės bendruomenės gyvenimo buitį ir ne tik, aplankyta šventa vieta.

Tiek mokiniai, tiek juos lydėjusios mokytojos buvo svetingai priimtos lenkų. Jau spalio pabaigoje 21-25 dienomis Kriūkų vidurinėje mokykloje rinksis visi projekto partneriai: lenkai, vokiečiai ir bulgarai.

***

Rugsėjo pabaigoje, 26-30 dienomis,  Kriūkų vidurinės mokyklos mokiniai bei mokytojos viešėjo Lenkijoje. Į Gožovo miestą, esantį netoli Vokietijos sienos, aštuonių žmonių delegacija vyko pagal Socrates Comenius daugiašalės partnerystės projektą „Tavo gyvenimas – mano gyvenimas – mūsų gyvenimas“.

Tai jau ne pirmas projektų partnerių susitikimas. Projekto vadovė mokytoja Vida Masteikienė bei mokyklos direktorė Lilija Liutvinienė dalyvavo projekto atidaryme Vokietijoje. Balandį kriūkiečiai vyko į visų keturių šalių susitikimą Bulgarijoje.

Į Gožovo miestą kriūkiškiai pajudėjo ankstų šeštadienio rytą. Po 14 valandų trukusios kelionės aštuntokai Milda Jurgutytė ir Ignas Jakštys, devintokė Laura Zėringytė bei vienuoliktokė Justina Bieliukaitė buvo svetingai priimti lenkų šeimose. Sekmadienis buvo skirtas pabūti su šeima. Vieni jų vyko į netoliese esantį Safarį, kuriame mokiniai turėjo galimybę išvysti laukinius gyvūnus, kiti žvalgėsi po Gožovo miestą.

Pirmadienį lenkų mokiniai lietuvaičius vedėsi į gimnaziją, kurioje mokosi. Moksleiviai sėdėjo pamokose, susipažino su partnerių draugais, mokykla. Lenkai pristatė projekte dalyvaujančių šalių parodą, susitikimų nuotraukas, įvairius stendus. Be abejo, paminėjo ir savo miesto bei šalies istoriją. Popiet visi susitikimo dalyviai aplankė miesto katedrą, užkopė į bokštą, iš kurio atsivėrė nuostabi Gožovo miesto ir jų apylinkių panorama. Vakare visi linksmai laiką leido „Sloviankos“ vandens pramogų parke.

Paskutinė vizito diena buvo skirta pažintinei ekskursijai po miestą ir jo apylinkes. Nors oras ir nelepino, tačiau tai nesukliudė pasivažinėti po istorines vietas. Pirmiausiai visi aplankė miesto centre esantį istorinį muziejų, kuris įkurtas sename sandėlyje („Špykėrėje“). Gimnazijos direktorius istorikas parengė siurprizą lietuvių delegacijai. Teko garbė aplankyti garsių lietuvių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno žūties vietą Pščelnike. Vėliau ekskursijos dalyviai nuvyko į Santoko miestelį, kuriame sukaupta medžiaga apie pirmykštės bendruomenės gyvenimo buitį ir ne tik, aplankyta šventa vieta.

Tiek mokiniai, tiek juos lydėjusios mokytojos buvo svetingai priimtos lenkų. Jau spalio pabaigoje 21-25 dienomis Kriūkų vidurinėje mokykloje rinksis visi projekto partneriai: lenkai, vokiečiai ir bulgarai.

***

Balandžio 26 -30 dienomis Bulgarijoje, Kardzhali mieste vyko Comenius daugiašalės partnerystės projekto „Mano gyvenimas – tavo gyvenimas – mūsų gyvenimas“ susitikimas. Jame dalyvavo  projekto partneriai iš Lenkijos, Gožovo miesto, Vokietijos Weyhauzeno ir Kriūkų vidurinės mokyklos. Į šią kelionę važiavo dešimtokės Emilija Damijonaitytė ir Brigita Liutkutė bei vienuoliktokas Rokas Braziulis. Su mokiniais važiavo ir projekto vadovė Vida Masteikienė, mokyklos direktorė Lilija Liutvinienė ir pavaduotoja Daiva Naujokaitienė.  Tai jau antrasis susitikimas, kuriame buvo aptarta tolesnė veikla.

Kardzhali Kristo Botevo užsienio kalbų gimnazija svetingai sutiko projekto partnerius. Visiems buvo įteiktos raudonos rožės – Bulgarijos simbolis. Mokyklos gardistų būrelio nariai šoko nacionalinius šokius, direktorė pasveikino svečius. Mokiniai dainavo ir parodė pasakos inscenizaciją vokiečių ir anglų kalbomis. Po programėlės, susipažinę su mokykla, ėjome į istorijos muziejų, kur gidais buvo patys gimnazistai. Tai buvo pirmoji pažintis su Bulgarijos istorija ir kultūra.

Kitą dieną vykome į Perperikoną. Perperikon yra senovės šventasis Thrácké miestas. Ji yra maždaug 15 km į šiaurės rytus nuo Kardzhali, ant 470 m aukščio kalno. Dėl didelių megalitinių paminklų ji yra unikali vieta visame Balkanų pusiasalyje. Kasinėjimai čia pradėti visai neseniai – tik 2000 m.

Apžiūrėję šią unikalią vietą vykome į Alexandrovo miestą. Tai etnografinis miestas – muziejus, kur galima pamatyti gatveles ir namus tokius,  kaip jie atrodė senovėje. Taip pat čia galima susipažinti su bulgarų senovės amatais.

Pakeliui į Kardzhali dar užsukome Tatul šventyklą, kuri taip pat išlikusi iš Trakijų laikų ir šiuo metu įtraukta į saugomų objektų sąrašą.

Trečioji diena buvo skirta poilsiui. Turėjome galimybę pasimėgauti gražia Bulgarijos gamta, paplaukioti laivu po užtvanką, paragauti žuvies.

Kitais mokslo metais laukia nauji projekto susitikimai: spalio pradžioje  vyksime į Lenkiją, spalio pabaigoje pas mus atvyks visi partneriai ir  projektą užbaigsime Vokietijoje, Weyhauzene,  pas projekto koordinatorius.

Mokiniai  be galo džiaugiasi šia išvyka. Brigitos Liutkutės mintys: „Šis projektas suteikė galimybę man ir dar dviems mano draugams nuvykti į nepaprastai gražią šalį – Bulgariją.

Iš Kriūkų į Vilniaus oro uostą išvažiavome paryčiais. Net nenumanėm, kokie įspūdžiai ir neįtikėtina patirtis mūsų laukia. Lėktuvu skridau pirmą kartą, bet kaip bebūtų keista nejaučiau nė truputėlio baimės tik džiugesį širdyje. Manau todėl, kad šalia buvo trys mokytojos, pasiruošusios bet kada ištiesti pagalbos ranką. Dabar žinau, skristi- yra tiesiog neįtikėtina! Ypatingiausia skridimo dalis - pasiruošimas kilti, kai lėktuvui reikia įsibėgėti. Aš nežinau, kokiu greičiu tada jis važiuoja, bet jautiesi, manau, kaip per filmą „Greiti ir įsiutę“, tiesiog prilimpi prie pasostės. Tai nerealus jausmas. Pakilus į orą pasijunti kažkaip ypatingai, nes pažvelgus pro lėktuvo langą matyti kalnai, ežerai, miškai, upės, įvairiai išsidėstę miestai, kuriuos, atrodo, gali paimti ir užminti! Dar nuostabiau plaukioti kartu su debesimis, jaučiausi kaip migruojantis paukštis. Mūsų kelionė buvo ilga, nes turėjome dar skristi į Prahos oro uostą ir ten laukti penkias valandas. Bet, patikėkit manimi, ši kelionė buvo pati šauniausia!

Pagaliau atskridome į Sofijos oro uostą. Ten susitikome su jau atvykusiais lenkais ir labai energinga bulgarų mokytoja, viena iš šio projekto koordinatorių. Belaukdamos atskrendančių vokiečių, su drauge iš Lietuvos šmaikštavom, kad gal grįžtam atgal į Lietuvą. Nes kažkaip jau truputėlį baisu ir jaudulys kutena pilvą. Bet dabar prisiminusi, jog aš taip galvojau, tikra kvailele pasijuntu! Na bet iš klaidų juk mokomasi.

Siaurais Bulgarijos keliais autobusu turėjome įveikti dar 260 km. Važiuojant galėjome gėrėtis jau žydinčiomis alyvomis ir kitų medžių žiedais, kai Lietuvoje dar palikome apmirusią gamtą. Na ir pagaliau atvykome į Kardzhali, ten mus pasitiko bulgarai. Taigi susipažinome su savo draugais, pasiėmėme savo lagaminus, atsisveikinom su mokytojom ir išvažiavom į savo naujas šeimas. Mano šeima buvo be galo nuostabi. Sunku įsivaizduoti, kaip visiškai svetimi žmonės taip gali priimti svetimą vaiką iš kitos šalies. Bet iš tikrųjų mama ir tėtis su manimi elgėsi tarsi su savo vaiku. Man labai pasisekė.

Per tris dienas, praleistas Bulgarijoje, galėjome aplankyti nuostabias šalies vietas: Pereperikon, Zlato Grad, Tatulk, aplankėme kalbų gimnaziją, kurioje mokosi mūsų draugai bulgarai. Pamatėme, kaip Bulgarijos jaunimas praleidžia savo laisvalaikį, pasimėgavome tradiciniais patiekalais, pajutome bulgarų pietietišką temperamentą bei neįtikėtiną draugiškumą. Mane labai sužavėjo bulgarų entuziazmas ir šypsena, nepranykstanti iš veido. Per tas kelias dienas susipažinau su begale skirtingų žmonių, išmokau bulgariškų frazių, žodžių ir net populiarios bulgariškos dainos priedainį. Dar ir dabar, jau praėjus kelioms savaitėms, klausausi ir dainuoju tą dainą. Ši daina tarsi nugali visus tūkstančius kilometrų ir priartina mane prie paliktų draugų.

Kelios dienos, praleistos svečioje šalyje, ilgam įsirėžė mano atmintyje. Kai atėjo laikas keliauti atgal į Lietuvą, nuriedėjo ne viena ašara. Be galo gaila palikti draugus, o jie mane guodė besišypsodami ir sakydami lietuviškai: „Neverk, mano pussesre!”. Iš tikrųjų sunku apsakyti žodžiais… Kai grįžau namo, sulaukiau daug žinučių iš bulgarų, lenkų ir vokiečių. Mes ir dabar bendraujame internetu.

Tikiuosi, kad mūsų draugystė tęsis dar ilgai ilgai… Na, o dabar su nekantrumu laukiu jau į Lietuvą atvykstančių draugų iš Bulgarijos, Lenkijos ir Vokietijos.

Už neišdildomus įspūdžius ir suteiktą nepakartojamą galimybę keliauti į Bulgariją norėčiau padėkoti projekto koordinatorei Vidai Masteikienei.“

Emilija Damijonaitytė teigia: „Dar prieš kelionę į Bulgariją apie šią šalį beveik nieko nežinojau. Todėl džiaugiausi proga praplėsti savo akiratį. Tik atskridus į Bulgariją, pirmas mano ištartas žodis, žvilgtelėjus  pro langą buvo „wow...“ Pamačiau be galo gražius kalnus. Išties didžiausią įspūdį paliko gamta. Taip pat visada atsiminsiu be galo draugiškus, nuoširdžius Bulgarijos žmones. Mes patyrėme daug šaunių nuotykių: išmokome bulgariškų šokių ir dainų, pramokome keletą žodžių. Juos išmokinome lietuviškų. Ši kelionė buvo tiesiog nuostabi. Kitaip ir nepasakysi. Tos kelios dienos prabėgo taip greitai, jog net nepajutome. Ir, žinoma, sunkiai tramdėme ašaras, kai reikėjo važiuoti namo. Džiaugiuosi, kad mūsų mokykloje vyksta toks projektas. Jo dėka susiradome tiek daug draugų, pamatėme dar nematytą šalį ir labai šauniai praleidome laiką.“

***
 

Vasario 6 dieną Kriūkų vidurinėje mokykloje šimtui dienų prisišvartavo abiturientų laivas. Paskutines mokyklines dienas dvyliktokų galvoje suksis mintys apie abitūros egzaminus ir tolimesnę gyvenimo jūrą, kuri dar tokia neištirta, tokia tolima....

 Lyriškai, jaukiai ir gražiai abi dvyliktokų klasės, vadovaujamos mokytojų Gintarės Skrickutės bei Bronislavos Ungulaitienės, padėkojo juos visus metus lydėjusiems mokytojams. „Ačiū“ tarė ir savo tėveliams. Gėlių žiedais apdovanojo pirmąsias mokytojas.

O kad paskutinės šimtas mylių nebūtų tokios baisios,šelmiški abiturientai, sėdę į laivą, praskriejo juo per visus 12 metų mokykloje. Prisiminė, kas jiems čia buvo mieliausia, kas kankino ir vertė mokytis. Tad šimtadienis – puiki proga „atsiskaityti“ su kankintojais – mokytojais. Šmaikščios užduotys, linksmi klausimai ne vieną gudrų mokytoją privertė pasukti galvą, tačiau kiek juoko tai sukėlė šventės dalyviams.

Nors ir apimti artėjančių egzaminų rūpesčių, abiturientai linksmai nusiteikę įveikti paskutinį etapą dar vaikišku nerūpestingumu kvepiančioje mokykloje.


 

***

 

Kriūkų vidurinėje mokykloje – vėl tarptautinis projektas

 

Po vienerių metų pertraukos Kriūkų vidurinė mokykla vėl dalyvauja tarptautinėje veikloje. Tai daugiašalės Comenius partnerystės projektas „Mano gyvenimas – tavo gyvenimas – mūsų gyvenimas: 4 Europos šalių jaunuolių panašumai ir skirtumai“, kuris yra finansuojamas remiant Europos komisijai. Šio projekto koordinatoriai yra Vokietijos Weyhausen‘o realinė mokykla, o partnerės: Lenkijos Gorzow‘o 3 gimnazija, Bulgarijos Kardhzali užsienio kalbų gimnazija ir Kriūkų vidurinė mokykla.

Projekto tikslas – palyginti kuo yra panašūs ir kuo skiriasi šių Europos šalių jaunuoliai, palyginti mokymo sistemas, neformalųjį ugdymą, laisvalaikio praleidimo galimybes. Toks pat svarbus išlieka bendravimas tarp skirtingų tautų, anglų ir vokiečių kalbų žinių tobulinimas, bendradarbiavimo tarp mokytojų ir mokinių plėtojimas.

Neseniai Vokietijoje, Weyhausen‘e, įvyko pirmasis projekto susitikimas. Jame dalyvavo visų mokyklų partnerių atstovai. Kriūkų vidurinei mokyklai atstovavo mokyklos direktorė Lilija Liutvinienė ir projekto koordinatorė Vida Masteikienė.

Pirmąją vizito dieną, susitikus ir susipažinus su partneriais viešbutyje, buvo aplankyta Kalėdinė mugė. Visą mėnesį iki Kalėdų Vokietijos miestuose vyksta mugės, kuriose parduodami įvairūs skanėstai, karštas vynas, suvenyrai, kepamos dešrelės. Čia  įvairūs atlikėjai rengia koncertus. Tą vakarą kalėdines giesmes giedojo senjorų bažnytinis choras.

Antrąją ir trečiąją vizito dienas buvo dirbta mokykloje, kur ne tik aptartos įvairios projekto veiklos, numatytos galimos problemos ir jų sprendimo būdai, apžiūrėta mokykla, bet ir lankytasi pamokose, bendrauta su mokytojais. Buvo pasikeista mokinių rengtais kalendoriais su pažymėtomis pagrindinėmis šventėmis, minimomis toje šalyje. Mokiniai buvo parašę laiškus vieni kitiems, kad iki susitikimų galėtų užmegzti kontaktus ir virtualiai susipažinti.  Čia įvyko oficialus projekto atidarymas, kuriame dalyvavo mokytojai ir miestelio burmistras Hans-Georg Ranta, koncertavo mokiniai. Mokyklos direktorė Cornelia Hoffman pasidžiaugė, kad mokykla, iki šiol turėjusi partnerių įvairiose Vokietijos mokyklose, dabar turi galimybę kaupti tarptautinę bendradarbiavimo patirtį ir palinkėjo sėkmės projekto veiklose.

Weyhausen‘o miestelis yra Vokietijos šiaurinėje dalyje, Žemutinės Saksonijos federacinėje žemėje. Ši federacinė žemė yra žymi tuo, kad Wolfsburg‘o mieste yra įsikūrusi „Volkswagen“ automobilių gamykla, kuri aprūpina darbo vietomis daug žmonių iš viso regiono. Wolsburg‘e, pagrindinėje gamykloje ir aplinkinėse mažesnėse, dirba apie 80 tūkstančių žmonių. Todėl apžiūrėti šią gamyklą ir visą prie jos esantį automobilių miestą (Autostadt) buvo tikrai labai įdomu. Čia yra įkurtas senovinių automobilių muziejus, veikia prekybiniai centrai, yra atvira ledo arena, kurioje vyksta čiuožimo spektakliai. Kaip pagaminami „Volswagen“ automobiliai (nuo pirmųjų skardų iki jau važiuojančio) galima stebėti pro mažo traukinuko langą, kuriuo pravežami besidomintys svečiai šalia gamybos konvejerio. Tai palieka didelį įspūdį.

Projekto startas duotas, darbai numatyti. Kitas susitikimas, kuriame dalyvaus po keletą  visų mokyklų partnerių mokinių ir mokytojų, įvyks balandžio mėnesį Bulgarijoje. 

                                                                      Vida Masteikienė

                                                                      Projekto koordinatorė

***


 

Jau ketvirtus metus mokyklos socialinė pedagogė Vilma Pinkevičienė vykdo įvairius mokinių užimtumo projektus bei programas. Šiais mokslo metais mokykloje vykdoma vaikų socializacijos programa „Pabūkime kartu“. 

Įgyvendinant šią programą suorganizuota įvairiausių renginių, konkursų bei išvykų. Dar rudenį būrys Jaunųjų policijos rėmėjų vyko į atrakcionų parką „Lokės pėda“, pradinių klasių mokiniai susipažino su Plokščių seniūnijos įžymybėmis: Šventaduobe, gatve – upe. Mokiniai lankėsi Šakių sporto klube „Audra“, kur ne tik išgirdo bušido sporto šakos ypatumus, bet ir patys išbandė vieną kitą bušido veiksmą.

Mokykloje vyko ne vienerios sporto varžybos. 11 klasės vaikinų komanda nugalėjo krepšinio varžybose, geriausiai baudas mėtė dešimtokas Eigirdas Venys, tritaškiai metimai geriausiai krito 12a klasės mokiniui Andriui Šakiui, šaškių turnyre nugalėjo penktokė Ruginė Timinskaitė ir devintokas Paulius Dabašinskas. Kvadrato bei estafečių rungtyse varžėsi pradinių klasių mokiniai.

Vykdant šią programą organizuoti du piešinių konkursai: kompiuterinės grafikos konkursas „Mano laisvalaikis“ bei tapybos darbų „Mylimiausias augintinis“.

Mokykloje viešėjo Kauno darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos psichologės Deimantė Unikaitė ir Rimgailė Krikščiūnaitė. Viešnios susitiko su abiturientais bei kalbėjosi apie atsakingą ir pagrįstą profesijos pasirinkimą.

Baigiamajame programos renginyje dalyvavo Šakių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio nepilnamečių veiklos grupės specialistės Laimutė Pečiulytė ir Vida Kutkaitytė. Pareigūnės kalbėjo apie vaikų ir paauglių nusikaltimus ir atsakomybę.

Baigiamajame renginyje socialinė pedagogė apdovanojo konkursų bei varžybų nugalėtojus, aktyviausius  programos dalyvius. Šiame renginyje apdovanoti ir direktoriaus pavaduotojos ugdymui Daivos Naujokaitienės vykdyto alkoholio, tabako bei kvaišalų prevencijos projekto „Kartu už pasaulį be kvaišalų“ piešinių konkurso „Nemesk kelio dėl takelio“ nugalėtojai ir dalyviai.

 

***

 

Gruodžio 6 dieną Kriūkų vidurinės mokyklos mokiniai ir mokytoja Daiva Naujokaitienė svečiavosi  Ilguvos pensionate, kuris prisijungė prie nacionalinės akcijos „Kalėdinė sriuba 2008“. 

Būtent šios akcijos organizatoriai, rajono valdžios atstovai, kiti garbūs svečiai  rinkosi į Ilguvos pensionatą. Tą pačią dieną šis atvėrė ir naujosios valgyklos duris. Šventės metu svečiai ne tik sveikino įkurtuvių proga, bet ir dosniai aukojo lėšas vienišiems, savimi negalintiems pasirūpinti seneliams. Šis pensionatas buvo apdovanotas už originaliausią labdaros idėją, nes renginio metu aukojo ne tik valdžios atstovai ir kiti renginio dalyviai, bet ir patys pensionato gyventojai: tokie – tokiems. Pastarieji suaukojo 81 litą, iš viso tądien buvo surinkta daugiau kaip 1500 litų. Kad šventė būtų linksmesnė, susirinkusiesiems dainavo ir Kriūkų vidurinės mokyklos mokiniai: abiturientai Viktorija Masteikaitė (Vika) ir Paulius Žėglaitis bei dešimtokė Jurgita Petkūnaitė. Pensionate viešėjo ir keletą kūrinių atliko projekto „Triumfo arka“ dalyvė Nerita Pokvitytė. Dainavo ir patys pensiono gyventojai. Kadangi ilguviečiai prisidėjo prie nacionalinės akcijos, į renginį atvyko Maltos ordino pagalbos tarnybos Viešųjų ryšių koordinatorė Dainora Mozerienė ir Lietuvos televizijos atstovai

 

***
 

Paskutinis lapkričio savaitgalis mūsų mokyklos aktyviausiems mokiniams buvo darbo ir malonumo laikas. 28-29 dienomis Lukšiuose viešėjo seni jų ir naujų mūsų draugai -  Latvijos Tukumso rajono Slampės vidurinės mokyklos mokiniai.

 Pavasarį Kriūkų ir Lukšių vidurinių mokyklų mokiniai svečiavosi pas kaimynus, rudeniui einant į pabaigą latviai atvyko pas mus. Ta proga net dvi dienas mokiniai šėlo įvairiuose renginiuose.

Lapkričio 28 dieną Lukšių V. Grybo vidurinėje mokykloje vyko „Draugų diena“. Susitikimo tema – prieš 1000 metų ir po 1000 metų, aprangos kodas – disko stilius. Šventėje dalyvavo ne tik jaunimo klubas „Kriūkiečiai“, vadovaujamas direktoriaus pavaduotojos Daivos Naujokaitienės, bet ir svečiai iš Latvijos, Švenčionių Z. Žemaičio gimnazistai, klubo „Lukšiečiai“ veteranai, Lukšių V. Grybo vidurinės mokyklos skautai ir, be abejonės, šeimininkai – jaunimo klubas „Lukšiečiai“. Šventėje mokiniai, vadovaudamiesi tema – prieš ir po 1000 metų, – dainavo paruoštas dainas, šoko, demonstravo rūbų madas, rašė laiškus tiems, kurie gyvens po tūkstantmečio. Vakare šėlo diskotekoje.

Spėję kiek pailsėti, jau kitą dieną dauguma dalyvių rinkosi Kriūkuose. Čia svečių laukė dar viena pramogų ir siurprizų kupina diena. Jie susipažino su mokykla bei miesteliu, sužinojo, kokios užduotys jų laukia toliau, drauge papietavo, o  jau tuomet užvirė pramogos.

Susitikimo dalyviai galėjo užsiimti įvairia veikla: apsilankyti poilsio salone, pasidaryti masažą, užsukti į grožio saloną ar dailės galeriją, įsiamžinti nuotraukoje. Pastaroji veikla buvo konkursinė. Dalyviams teko kuo originaliau nusifotografuoti pagal duotas temas: „Draugų ratas‘, „Ranka rankon“, „Draugų apsikabinimas“, „Šypsena“. Vakare vyko nuotraukų peržiūra. Po vakarienės Kriūkų vidurinės mokyklos mokiniai surengė nedidelį koncertą, kurį pradėjo lietuvių liaudies šokiu „Kepurinė“. Vakaronės metu mokiniai galėjo dalyvauti įvairiausiuose atrakcionuose bei žaidimuose, dainavo, šoko.

 

***
 

 

Lapkričio 21 dieną grupelė mokyklos mokinių, lydimų mokytojų Daivos Naujokaitienės ir Ritos Puidokaitytės, dalyvavo skaitovų konkurse  „Rudens nostalgija“, kuris vyko Ilguvos pensionate.  

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daiva Naujokaitienė konkursui parengė Vilmą Matusevičiūtę (3 kl.), Modestą Matusevičių (4 kl.), Tautvydą Žėglaitį (6 kl.), Igną Jakštį (7 kl.) bei Emiliją Damijonaitytę (10 kl.). Ritos Puidokaitytės vadovaujami lėlių teatro artistai demonstravo A. Kairaitienės spektakliuką „Miela šventė“.

Šventinę popietę rengė Ilguvos pensionato darbuotojai kartu su Šakių rajono Neįgaliųjų draugija

 

***
 

Lapkričio 21 dieną mokyklos „Kudirkaičių“ organizacijai priklausantys vyresniųjų klasių mokiniai dalyvavo raiškiojo skaitymo ir muzikavimo festivalyje „Vincas Kudirka – žmogus, kūrėjas, patriotas“.  

Šis festivalis skirtas ne tik 150-osioms V. Kudirkos gimimo metinėms paminėti, bet ir tai progai, kai  prieš 50 metų V. Kudirkos vardas buvo suteiktas Kudirkos Naumiesčio gimnazijai.

Norinčiųjų dalyvauti panoro tiek daug, jog dalyviams teko skirtus į dvi grupes. Ikigimnazinių klasių mokiniai susibūrė Kudirkos Naumiesčio V. Kudirkos gimnazijos salėje. Gimnazinių klasių grupė rinkosi į kultūros centro salę.

Renginį pradėti garbė teko mūsų mokyklos mokiniams: dešimtokėms Brigitai Liutkutei ir Jurgitai Petkūnaitei, vienuoliktokei Dainorai Pavalkytei bei abiturientams Viktorijai Masteikaitei ir Pauliui Žėglaičiui. Mokyklos grupė, vadovaujama „Kudirkaičių“ vadovės Danutės Valuckienės, parengė literatūrinę – muzikinę kompoziciją „Varpo žodžiai“. Vadovė teigė, kad kompoziciją ji rengė drauge su V. Masteikaite, kuri pasirodymui kūrė muziką, o vadovė – žodžius. Abiturientė sukūrė muziką ir V. Kudirkos eilėraščiui „Dievuli mano, ko gi tu leidi?“

Iš festivalio grįžę dalyviai džiaugėsi, kad buvo labai šiltai ir maloniai priimti šeimininkų, jų pasirodymą jautriai stebėjo publika, o šiam pasibaigus nugriaudėjo tikra aplodismentų audra. Už dalyvavimą festivalyje gautas Kudirkos Naumiesčio V. Kudirkos gimnazijos padėkos raštas bei naujausia knyga apie daktarą ir poetą „Mūsų Kudirka“. Rengėjams ir kompozicijas paruošusiems mokytojams Švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Galina Murauskienė taip pat įteikė padėkos raštus.

***
 

Lapkričio 17 dieną mokykloje Danutės Valuckienės vadovaujama „Kudirkaičių“ organizacija surengė popietę, skirtą Didžiojo Varpininko – Vinco Kudirkos 150-osioms gimimo metinėms paminėti. 

Literatūrine – muzikine kompozicija renginį pradėjo vyresniųjų klasių skaitovai: Brigita Liutkutė, Dainora Pavalkytė, Aivaras Venys, Paulius Žėglaitis, Jurgita Petkūnaitė ir Viktorija Masteikaitė. Apie publicistą, varpininką, poetą, gydytoją kalbėjo mokyklos direktorė Lilija Liutvinienė, su rašytojo gyvenimo faktais supažindino mokyklos draugas – kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas. 2008 metais sukanka 110 metų ir Lietuvos himnui. Apie V. Kudirkos sudėtą „Tautišką giesmę“, jos reikšmę ir svarbą kalbėjo lietuvių kalbos mokytoja Neringa Motiejaitytė.

Įvairių klasių mokiniai atliko pagal V. Kudirkos gaidas sudėtas dainas. Vaikus dainuoti rengė muzikos mokytoja Rita Čebanauskienė.

Šventės pabaigoje į „Kudirkaičių“ organizaciją, davę priesaiką, buvo priimti nauji nariai.

***


    Spalio 24d.  didžiausias Lietuvoje visuomeninis projektas  ,,Drąsinkime ateitį ‘‘, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija ir Lietuvos žurnalistų sąjunga kvietė būti pilietiškais ir švęsti Konstitucijos dieną.
    Jau antrą kartą, Konstitucijos dienos proga, rengiamas Konstitucijos egzaminas mokyklose. Šiais metais pirmą kartą prie šios pilietinės akcijos prisijungė ir Kriūkų vidurinės mokyklos 10-12 klasių mokiniai. Moksleiviai atliko jaunatvišką testą „Ką aš žinau apie savo šalį?“, kurį sudarė 25 klausimai. Iš 41 bandžiusio įveikti testą buvo atrinkti 10 geriausių. Geriausiai testą atliko dešimtokas Paulius Baranauskas, antrą vietą užėmė vienuoliktokas Aivaras Venys, trečioje vietoje -  abiturientė Jovita Žitinevičiūtė. Šia akcija skatinamas aktyvumas ir pilietinė savišvieta, jaunimo domėjimasis savo aplinka bei noras sužinoti tai, kas gali praversti ateityje. Egzaminui rengusi istorijos mokytoja Dalia Pakinkytė teigė, kad jai buvo malonu, jog šios akcijos metu mokiniai labai susidėmėjo svarbiausiu šalies įstatymu – Konstitucija.

***
 


    Prieš mokinių rudens atostogas, spalio 24 dieną, mokykloje šurmuliavo tradicinė Meno ir amatų diena.

Visų klasių mokiniai galėjo pasirinkti jiems artimą ir patinkančią darbo grupę. Šiemet mokiniai galėjo rinkti iš dešimties sekcijų. Mokinių poreikiai ir pomėgiai įvairūs, tad norinčių pažinti ir praktiškai išmėginti įvairias meno bei amatų sritis netrūko.

Patys mažiausieji, 1-4 klasių mokiniai, pasiskirstė į dvi komandas. Vieni, padedami mokytojos Ritos Puidokaitytės, kūrė dovaną draugui, kiti  gamino klounus, kuriuos klijuoti padėjo mokytojos Gintarė Skrickutė ir Dalė Patašienė.

Mokyklos vyriškoji pusė daugiausia pasiskirtsė į medžio bei kalvystės grupes. Medį prakalbinti mokė tautodailininkas Gediminas Jėčys. Ši darbo grupė baigė ne vienerius metus skobtą suolelį, kuris šiuo metu puošia mokyklos kiemelį. O kalvio Edvardo Mačaičio grupė nukalė mokyklai pasagą ir linkėjo, kad ši visuomet neštų tik laimę ir džiaugsmą.

Konditerės Romos Remeikienės vadovaujami vyresniųjų klasių mokiniai kepė biskvitą, kuriuo vaišino visus Meno ir amatų dienos dalyvius.

Meninius gebėjimus įvairiose srityse ugdė dailininkė Birutė Jakštienė, mokytoja Vida Masteikienė, floristė Jolita Rudzevičiūtė bei mokytoja ir tautodailininkė Daiva Jėčienė. Dailininkai kūrė netradicinį laikraštį ant keraminių plytelių, D. Jėčienė ir jos grupė gamino tekstilinį pano. Merginos, vadovaujamos J. Rudzevičiūtės, gamino dekratyvines sagas, o naują aksesuarų kūrimo techniką demonstravo tecnologijų mokytoja V. Masteikienė.

Pastebėti aplinkos grožį, užfiksuoti gražiausias auksinio rudens akimirkas fotografijose mokė Augustinas Pečiulis.

Pristatytdami moksleiviai džiaugėsi savo grupių vadovais, o vadovai – darbščiais ir smalsiais mokiniais.

 

***
 
 

Jau keletą metų Tarptautinė mokytojų diena minima ir rajone. Šiais metais šventę pradėjo mūsų mokyklos komanda. Graži, kultūringa ir širdį suvirpinusi šventė – tokiais žodžiais daugiausia atsiliepė rajono pedagogai.  

Tiek eiles, tiek dainų tekstus šiai progai sukūrė mokyklos muziejaus vedėja, poetė Danutė Valuckienė. Muziką dainoms sukūrė abiturientė Viktorija Masteikaitė. Šventę rengė direktoriaus pavaduotoja Daiva Naujokaitienė, lietuvių kalbos mokytoja bei merginų tautinių šokių kolektyvo vadovė Violeta Šuopienė, mokyklos direktorė Lilija Liutvinienė.

Kaip jau įprasta rajono pedagogus sveikino rajono meras Juozas Bertašius, Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Vyda Pranckevičienė bei kiti skyriaus specialistai. Po oficialiosios dalies mokytojus sveikino ir linksmą koncertą padovanojo „Tikri vyrai“: Žilvinas Žvagulis, Edmundas Kučinskas ir Česlovas Gabalis.

 

***

Kaip ir kasmet spalio 5-ąją minima Tarptautinė mokytojų diena. Šiais metais ją rengė vienuoliktokai, kurių vadovė lietuvių kalbos mokytoja Violeta Šuopienė.

Gražioje šventėje netrūko linksmų ir smagių akimirkų mokytojams, gražių žodžių, mokinių išradingumo, nuoširdumo, meilės ir dėkingumo.

Iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje Kriūkų vidurinės mokyklos mokytojai buvo įvertinti kaip Tūkstantmečio mokytojai.

Profesinės šventės proga mokytojus pasveikino laikinai seniūną pavaduojantis Lukšių seniūnijos seniūnas Vidas Cikana, buvęs mokinys, Ministro Pirmininko patarėjas žemės ūkio klausimais Mindaugas Bastys, o šventė mokykloje baigėsi šventiniais pietumis. Stalą įvairiausiais skanėstais nuklojo mokiniai: netrūko čia ir pačių keptų pyragų, skruzdėlynų,  iš savų sodų skintų obuolių ir, be abejonės, tikro lietuviško plokštainio.


    Mokinių viešnagė Lenkijoje 

Rugsėjo 21-26 dienomis 17 moksleivių viešėjo Lenkijoje. Juos lydėjo trys mokytojos: vokiečių kalbos mokytoja Vida Masteikienė, lietuvių kalbos mokytoja Violeta Šuopienė ir biologijos mokytoja Rita Puidokaitytė.

Mokyklos delegacija į Okuninka miestelį, įsikūrusį ant Baltojo ežero kranto, vyko pakviesti Lenkijos moksleivių. Su Jono Pauliaus II gimnazistais kriūkiečiai susipažino vykdydami projektą „Ekologiniai broliai“, tad 8-12 klasių mokinius lenkai pakvietė paminėti Liublino unijos 440 metines. Šį projektą finansavo Lietuvos – Lenkijos jaunimo mainų fondas.

Kaimyninėje šalyje mokiniai ir mokytojos viešėjo beveik šešias dienas, o grįžę dar ilgai prisiminė šiltą sutikimą, įdomias keliones ir skanų maistą.

Pirmąją viešnagės dieną mokiniai dar kartą prisiminė ankstesnius susitikimus ir šauniai šėlo diskotekoje. Jau antrą dieną jiems buvo surengta ekskursija į Chelmo miestą, kuriame aplankė įspūdingiausias ir gražiausias bažnyčias. Draugystei įtvirtinti lietuvių ir lenkų moksleiviai drauge valgė picą perpus. Grįžę į savo vasaros viešbutį, vos spėjo atsipūsti po ekskursijos, o jų jau laukė choreografijos pamoka. Lietuvaičiai mokėsi lenkų polkos ir valso.

Trečioji viešnagės diena buvo skirta ekskursijai į Liublino miestą. Mokiniai ne tik susipažino su istoriniu miestu, bet ir pamatė vieną iš įspūdingiausių Jano Mateikos paveikslų „Liublino unija“. Gidas detaliai paaiškino, kokios istorinės asmenybės pavaizduotos didžiuliame meno kūrinyje, kokia šio darbo vertė.

Viešnagei įpusėjus mokiniai ir mokytojai aplankė trijų kultūrų miestu vadinamą Vlodavą, įsikūrusią Ukrainos, Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje. Įspūdį paliko buvusioje žydų sinagogoje įrengtas muziejus apie žydų kultūrą, religiją, papročius, aplankė mieste esančias cerkves, susipažino su piligrimų keliais.

Priešpaskutinę dieną mokinių laukė ankstyva kelionė į Lenkijos sostinę – Varšuvą. Joje aplankė Šopeno parką, Karališkuosius sodus, Nežinomo kareivio kapą bei amžinąją ugnį, kurią saugo sargyba ir mokiniams teko pamatyti įspūdingą jos pasikeitimo ceremoniją. Po ekskursijos mokiniai stebėjo stereofilmą.

Po gražios ir įspūdingos viešnagės atėjo metas atsisveikinti, tačiau tiek kriūkiečiai, tiek lenkų mokiniai tiki, kad projektinė veikla leis jiems ir toliau gražiai bendradarbiauti.