Projektas „LAIMINGAS VANDUO’19 - DAROM BANGĄ“

Jaunųjų tyrėjų būrelio ir Jaunųjų miško bičiulių būrelio „Giliukai“ nariai su vadovėmis V. Akuliene Ir D. Jėčiene dalyvauja respublikiniame projekte „LAIMINGAS VANDUO’19 - DAROM BANGĄ“, kurį organizuoja nevyriausybinė organizacija „GYVOJI PLANETA“ (www.gyvojiplaneta.lt). Spalio 15 d. vyko edukacinis užsiėmimas pilietiškumo, savanorystės, ekologijos temomis, kurį vedė lektorė Loreta Valuckienė. Užsiėmimų metu vaikai išsamiau susipažino su projektu, žiūrėjo filmą „Vandenynų planeta“, dalyvavo diskusijoje. Iš susitikimo visi išėjo ne tik kupini įspūdžių, bet ir nešini dovanomis.

 

Gamtamoksliniai tyrimai prie globojamo vandens telkinio – Jotulės upelio

.

Vandens kokybę indikuojantys gyvūnai

Atlikdami vandens kokybės tyrimą (vertinant deguonies ir organinių medžiagų kiekį vandenyje) pasitelkėme gyvūnus, kurie visą arba dalį savo gyvenimo ciklo praleidžia vandenyje.

Reikalingos priemonės: pincetas, lupa, indas baltu dugnu.        

Tyrimo eiga

Įbridę į upelį pakėlėme akmenis ir kitas nuokritas nuo dugno ir paieškojome ant jų prisikabinusių organizmų.

Surinkus mėginį, jį įdėjome į indą su šiek tiek vandens ir, naudojantis pincetu bei lupa, nagrinėjome turinį, duomenis surašėme.

     

      

  

Pavasariais mes rasdavome apsiuvas su nameliais (lot. Trichoptera )

Tai rodo vidutinę vandens užteštumo kokybę.

Vandens kokybę indikuojantys augalai

Augalai yra ypač geri augimo vietos, žmogaus ūkinės veiklos ir pramoninės taršos indikatoriai. Skirtingai nei gyvūnai, augalai negali migruoti ir evoliucijos eigoje, nesuspėdami prisitaikyti prie greitai kintančių aplinkos sąlygų, savo požymiais – fiziologiniais pakitimais, paplitimu ar išnykimu – praneša apie aplinkos pokyčius. Augalų indikatoriniai požymiai ir jų reakcijos į besikeičiančią aplinką yra geriau ištirtos, lyginant su gyvūnais ir mikroorganizmais. Yra žinoma, kad tam tikri augalai auga tik jiems būdingose augavietėse.

Augalai, indikuojantys gėlojo vandens telkinius: balinis ajeras (Acorus calamus), daugiašakė maurė (Spirodela polyrrhiza), garbiniuotoji plūdė (Potamogeton crispus), mažoji plūdena (Lemna minor), kuprotoji plūdena (Lemna gibba), gyslotinis dumblialaiškis (Alisma plantago–aquatica), plūduriuojantysis vandenplūkis (Hydrocharismorsus–ranae), varpotoji plunksnalapė (Myriophyllum spicatum), blizgančioji plūdė (Potamogeton lucens), kanadinė elodėja (Elodea canadensis Michx), mažažiedė lūgnė (Nupharpumila), standžialapė kurklė (Batrachium circinatum), vandeninė monažolė (Glyceria maxima), paprastoji monažolė (Glyceria fluitans ), ežerinė slepišerė (Isoetes lacustris ), balinis asiūklis (Equisetum heleocharis).

Mažoji plūdena (Lemna minor)

 

 

 

 

 

 

 

Vandeninė monažolė (Glyceria maxima)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Upelio PH tyrimai

     

   

 

 

 

 

 

 

 

 

        PH=7 (neutralus)

 

Mokiniai globoja Jotulės upelį. Šis upelis yra pietvakarių Lietuvoje, Šakių r. Kriūkų sen., priklauso Nemuno upių rajonui, yra kairysis Nemuno intakas, prasideda netoli Leoniškių, teka tarp Pajotulių ir Rimašiškių, Jokūbonių ir Praščiūnų bei Buožių, Kriūkuose įteka į Nemuną. Ilgis – 6 km. Kairysis intakas - Gudupelis, dešinysis intakas - Strazdupis.

Oficialių duomenų apie Jotulės ekologinę būklę nėra. Tačiau mokiniai su mokytojomis jau ne vienus metus stebi upelio vandens ir pakrančių būklę, tvarko vagą ir pakrantes. Akcijų “Darom” metu mokiniai su mokytojomis visada yra surenka šiukšlės. Pastebėta, kad tarša mažėja. Deja, tiriant vandens būklę, pasikartojantis nemalonus kvapas leidžia manyti, kad kai kurie gyventojai savo kanalzacijos turinį kartais išleidžia į upelį.

Globodami ir švarindami Jotulę, prisidedame prie vandenynų ekologinės būklės, nes teršalai, nepatekę į mūsų upelį, nepatenka ir į vandenyną.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vandens pėdsakas

Svarbu suvokti, kad kasdien vartojame ne tik Lietuvoje išgaunamą vandenį, bet ir kitų pasaulio šalių gėlo vandens resursus per svetur užaugintus ar pagamintus produktus. Atvežtiniai gaminiai ir produktai sunaudoja žymiai daugiau vandens (visame procese) kol pasiekia mūsų namus, nei vietiniai Lietuvoje užauginti ar pagaminti produktai.

   Visi hidrosferos vandenys yra įvairios koncentracijos druskų tirpalai. Gėlas vanduo sudaro tik 2,5% visos Žemės hidrosferos vandens masės.

Pasaulyje statistiškai tik kas šeštas žmogus turi švaraus geriamojo vandens.

Lietuva – viena iš nedaugelio šalių, centralizuoto geriamojo vandens tiekimui naudojanti tik požeminį vandenį.

Vandens pėdsakas - tai visas gėlo vandens kiekis, kurio reikia jūsų vartojamiems produktams pagaminti ir paslaugoms, kuriomis naudojatės, suteikti.

• Vandensnaudojimas(išgarinamas, panaudojamas ir / arba užteršiamas gamybos proceso metu) yra matuojamas suvartoto vandens tūriu per laiko vienetą.
• Vandens pėdsaką galima apskaičiuoti konkretaus produkto griežtai apibrėžtai vartotojų grupei (pavyzdžiui: asmuo, šeima, kaimas, miestas, provincija, valstija arba šalis) arba gamintojui (pavyzdžiui, visuomeninė organizacija, privati ​​įmonė ar ekonominis sektorius).
• Vandens pėdsakas yra geografiškai aiškus rodiklis, rodantis ne tik vandens naudojimo apimtis ir taršą, bet ir vietą.

Siekdami tęsti ir gilinti suvokimą apie vandens tausojimo ir vartotojiškumo mažinimo svarbą, kviečiame pamatuoti savo asmeninį vandens pėdsaką.

“Jaunųjų tyrėjų” ir jaunųjų miško bičiulių būrelio „Giliukai“ užsiėmimų, gamtos ir žmogaus, biologijos pamokų metu mokiniai skaičiavo savo vandens pėdsakus. Stebėdami ir žymėdami savo sunaudojamo maisto kiekius, 1 lentelės pagalba nustatė, koks yra jų asmeninis mitybos vandens pėdsakas.

1 lentelė

Dalyvavusių mokinių mitybos vandens pėdsakas svyravo nuo 1700 iki 10000 litrų per parą. Tai rodo skirtingus vandens sunaudojimus tarp mokinių. Mokiniai galėjo palyginti savo ir klasės draugų gautus rezultatus. Dauguma mokinių teigė, kad reikia keisti savo įpročius ir pradėti taupyti vandenį, pirkti tik būtinus daiktus ir produktus.

Vidutinis viso pasaulio vandens pėdsakas vienam vartotojui 1996–2005 m. buvo 3800 litrų per parą (1385 m³ per metus).

Ypač žingeidiems ir susidomėjusiems rekomenduojame pasinaudoti asmeninio vandens pėdsako matavimo skaičiuokle: https://waterfootprint.org/en/resources/interactive-tools/personal-water-footprint-calculator/personal-calculator-extended/ .

 

Jotulės gelbėjimo akcijos...

 

Po karantino JMB būrelio „Giliukai“ vaikai su draugais ir vadove Daiva Jėčiene vėl ėmėsi Jotulės švarinimo akcijų. Rinko šiukšles, pagalius, šakas ir plytas iš vagos, bei pakrantėse. Iš viso, per projekto laikotarpį, net 7 kartus keliavome gelbėti mūsų gražiojo upelio. Kartais eidavome su Jaunųjų tyrėjų būreliu ir jų vadove Virginija Akuliene. Tada dar ir vandens tyrimus atlikdavome.