Kriūkai minėjo 430-ąjį jubiliejų

Kur Dubysa su Nemunu tuokias,

Mūs gimtinė pušyno glėby,

Čia mes augam, čia aidi mūs juokas,

Čia užgimsta svajonė skaidri.

                          (D. Valuckienė)

Žmogus į pasaulį tarsi įmetamas. Negalime pasirinkti nei vietos, nei laiko. Negalime pasirinkti tėvų. Ir tėvynės. Tėvynė ir tėvai šiuo atveju sutampa – kaip gerbiame ir mylime tėvus, taip gerbiame, mylime ir tėvynę. Esame gyvi tėvo ir motinos jausmu, jų daiktais ir žodžiais. Šitas kraujo ir kalbos balsas šildo mūsų namus. Mes vis dar kalbame ta pačia mums padovanota kalba ir per ją atrandame kelią vienas į kitą. Neklauskim – ką man duoda tėvynė, klauskim savęs – ką aš duodu tėvynei, nes tai vienintelė žemė, kur mes esam savi.

Kovo 11-ąją kriūkiečiai šventė ne tik Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, bet ir Kriūkų miestelio 430 metų sukaktį. Prisiminta miestelio istorija, padėkota žmonėms, kuriantiems miestelio gyvenimą, trys „Auksinio kankorėžio“ apdovanojimai iškeliavo į labiausiai nusipelniusių kriūkiečių rankas. Šią dieną Gerdžiūnų bendruomenė taip pat pagerbė savo kraštui atsidavusius žmones. Pavartyti Kriūkų miestelio istorijos puslapius pakvietė bibliotekininkė Reda Damijonaitienė ir jos sūnus karininkas Paulius. Skambėjo dainos ir posmai, sveikino garbūs svečiai, vyko rankdarbių paroda.